Punia paskelbta mažąja Lietuvos kultūros sostine

Punia paskelbta mažąja Lietuvos kultūros sostine. Kaip Alytausgidas.lt sakė Alytaus rajono Punios seniūnas Gintautas Laukaitis, jis tikisi, kad per 2017-uosius, kol miestelis turės išskirtinį statusą, itin aktyvios buvo visos penkios seniūnijos bendruomenės, o tarp jų – ir totorių.

Rajono savivaldybės vicemeras Arvydas Balčiūnas, kalbėjęs mažosios kultūros sostinės renginyje, taip pat džiaugėsi  Punios įvertinimu ir kvietė į renginius, kurie suplanuoti visus  metus. Savivaldybė tikisi, kad bus skirtas finansavimas projektui „Punios piliakalnio sutvarkymas ir pritaikymas lankymui“, kurį pagal savivaldybės užsakymu parengtą Punios tvarkybos koncepciją  vykdo Nemuno kilpų regioninio parko direkcija.

Pirmą kartą viešai 1382 metais paminėta ir 1503 m. Magdeburgo (miesto) teises gavusi Punia – viena iš dešimties Lietuvos mažųjų kultūros sostinių. Jeigu aplankėte Punią, šiemet dar liko Gasčiūnai (Joniškio r.), Labanoras (Švenčionių r.), Paežeriai (Vilkaviškio r.), Palūšė (Ignalinos r.), Priekulė (Klaipėdos r.), Raudondvaris (Kauno r.), Ukrinai (Mažeikių r.), Vabalninkas (Biržų r.) ir Vilkyškiai (Pagėgių sav.).

Punia – vienas iš 14 seniausių ankstyvųjų Lietuvos miestų. Ji garsėja savo istorine praeitimi, o pačiame miestelyje – Nemuno ir Punelės santakoje – stūkso vienas didžiausių ir gražiausių Lietuvoje piliakalnių. Punelės dešiniajame krante – Kružiūnų piliakalnis. Punios Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia įtraukta į nekilnojamųjų vertybių registrą ir Šv. Jokūbo kelio per Lietuvą objektų sąrašą. „Dzūko pirkios“ šeimininkės kviečia pasivaišinti skaniausiomis dzūkiškomis bandomis, grikine babka, razavais blynais ir kitais tradiciniais patiekalai.

„Didžioji“ Lietuvos kultūros sostinė 2017-aisiais – Klaipėda, taip pat pretendavo Alytaus miestas ir Pagėgių savivaldybė. 2018 m. karaliaus Marijampolės kultūra, taip pat pretendavo Biržų rajono, Druskininkų ir Šiaulių miesto savivaldybės.