Statantiems gyvenamuosius namus soduose – gundančios išimtys

Reikia ar ne statybos leidimo nedideliam namui, jeigu jis iškils sodininkų bendrijoje? Toks klausimas kyla ne tik statyti būstą sumaniusiems žmonėms, bet ir būsto paskolas teikiantiems bankams. Šiemet sodininkų bendrijose, ypač aplink Vilnių, žmonės gana noriai graibstė žemės sklypus. Nors jų kainas paklausa smarkokai išpūtė – už 6 arų sklypą prašoma maždaug 30 tūkst. eurų, tai neužgesino noro įsikurti atokiau miesto. Tačiau statybų sąlygos nuo šių metų – jau kitokios.

Liko vos viena išimtis

1800 eurų, o jei statinys didesnis – tai ir 3500 eurų. Maždaug tiek atsieina gauti namo statybos leidimą. Už darbą dar reikia sumokėti ir projektą rengiantiems, ir statyti leidžiančiais dokumentais besirūpinantiems architektams. REKLAMA Be to, statyboms pasirengti sugaištama maždaug pusmetį. Todėl žmonės, kurie žino, kad tam dar yra teisinių galimybių, bando susiręsti būstą ir be leidimų. Reikia ar ne statybos leidimo namui, jei jo gyvenamasis plotas neperšoka 80 kvadratinių metrų? Šįmet sausį įsigaliojęs naujas Statybos įstatymas statytojams pateikė ne itin lauktų naujovių. Tačiau nesurišo rankų. Šis įstatymas ir jo nuostatas detaliai išaiškinantis Statybos techninis reglamentas nurodo, jog statybos leidimo šiuo metu reikia ir nedideliems – iki 80 kvadratinių metrų ploto – gyvenamiesiems namams, statomiems už miesto arba kaime esančioje namų valdoje. Anksčiau tokios prievolės nebuvo. Tačiau ir dabar yra likę išimčių, kurios ne iš karto krinta į akis. Tai – statybos sodininkų bendrijose. Pasirodo, nekeičiant žemės paskirties ten galima suręsti nedidelį sodo namą, kuriame niekas nedraudžia gyventi kad ir kiaurus metus.

 

Bankams buvo naujiena

Detalus sklypo vertinimas, statinio projektas, sąmata ir statybos leidimas. Štai tokių dokumentų prašo bankai, jei paskola imama naujo būsto statyboms. Tačiau ar jos bus finansuojamos, jei statoma be statybos leidimo? „Neturite leidimo? Jo nereikia? Negali būti. Juk nuo šių metų sausio 1-osios statybą leidžiančių dokumentų reikia visiems gyvenamiesiems namams. Bankas finansuoja tiktai tokio būsto statybas, kurios neprasilenkia su teisės aktų reikalavimais“, – tokį banko vadybininkės paaiškinimą išgirdo Giedrius K., pasiteiravęs apie paskolą sodininkų bendrijoje numatytam statyti būstui. Visa laimė, kad vadybininkė neišprašė jo pro duris, bet, anot Giedriaus, pati paskambino konsultantui į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPST) ir pasiteiravo, ar tikrai neprivalu turėti leidimo norint sodininkų bendrijoje pasistatyti nedidelį sodo namą. „Toks leidimas nėra būtinas“, – VTPST konsultantas nurodė, kokie teisės aktai suteikia tokių statybų galimybę.

 

Reikia paisyti kaimynų

Pasak VTPST Konsultavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Tomos Kondrotaitės, Sodininkų bendrijų įstatyme nustatyta, kad sodo sklype galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį arba vieną sodo namą nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų. „Tokiu atveju nereikia keisti pagrindinės žemės naudojimo paskirties, bet svarbu nepažeisti ir trečiųjų asmenų, pavyzdžiui, kaimynų, teisėtų interesų“, – sakė konsultantė. Tokią statybą užbaigti taip pat nėra sudėtinga. „Pastačius sodo namą parengiama statinio kadastro duomenų byla. Ji kartu su statytojo užpildyta deklaracija apie užbaigtą statybą pateikiama kadastro duomenų tvarkytojui, o tada statinys teisiškai įregistruojamas“, – sakė T.Kondrotaitė. Ji priminė, jog sodo namas – tai vadinamosios pirmosios grupės nesudėtingas statinys, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų, o didžiausias aukštis – 8,5 metro.

 

Būtina laikytis atstumų

„Gauti gyvenamojo namo statybos leidimą ir užtrunka, ir nemažai kainuoja. Tai smarkiai padidina sąnaudas. Tuo metu sodo namus žmonės statosi vis dažniau, nes neturintiems daug pinigų tai tikrai neblogas pasirinkimas. Tiktai bankai ne visuomet lengvai tam suteikia paskolą, o deklaruoti gyvenamosios vietos sodo name nepavyktų“, – sakė architektas Valdas Trinskis. Anot matininkės Jūratės Ciesiūnaitės, žmonės, kurie rūpinasi statyti leidžiančiais dokumentais, paprastai stato ir didesnius namus, pavyzdžiui, 100–150 kvadratinių metrų ploto. Tokiais atvejais nemažai tenka sumokėti ir už projektą, o ir baigus statybas jas deklaruoti ir pateikti vertinti komisijai nėra pigu. „Statybos leidimo nereikia tik sodo sklypuose, kai nekeičiama ir žemės paskirtis. Tačiau privaloma išsaugoti 3 metrų atstumą iki sklypo ribos. Jei to padaryti nepavyksta, būtina gauti kaimynų raštišką sutikimą, kad jie tokiam atstumui neprieštarauja. Jei žmogus nepaisys tokių reikalavimų, turės nemalonumų: statybų inspektoriai lieps statinį nugriauti – patraukti nuo sklypo ribos tiek, kiek yra būtina“, – paaiškino matininkė. Šįmet, pasikeitus teisės aktams, pasikeitė ir sodo namų registracijos tvarka Registrų centre – nebeįmanoma įregistruoti pradėtos tokio statinio statybos, pavyzdžiui, tik pamatų. Kad Registrų centras galėtų suteikti unikalų statinio numerį, turi būti pastatyta vadinamoji dėžutė – iškeltos sienos ir padaryta perdanga, o jei tai vienaukštis pastatas – uždengtas stogas. „Viso to reikia, kad būtų galima apskaičiuoti būsto vidaus plotą. Bet tokie statiniai juk gana greitai pastatomi ir paprastai registruojami, kai yra visiškai užbaigti statyti. Nebent tais atvejais, kai reikia paskolos likusiems darbams, į Registrų centrą žmonės kreipiasi, kai statinys būna nepabaigtas“, – sakė J.Ciesiūnaitė.

 

Yra naujų reikalavimų

Kad ir koks kuklus būtų naujas namas, šįmet baigus statybą bus vertinama ir jo energinė klasė. O tai reiškia, kad jis turi atitikti vienos aukščiausių energinio naudingumo klasių – A klasei keliamus reikalavimus. Pasiekti juos nėra paprasta, nes reikia ir storiau apšiltinti sienas, ir ypač sandarių jungčių, ir vėdinimo su rekuperacija sistemos. Užtat apskaičiuota, kad A+ klasės pastatas sunaudoja net 2,7 karto mažiau energijos nei žemesnės B klasės. Kitąmet šie reikalavimai dar griežtės ir naujai statomų pastatų energinio naudingumo klasė turės būti ne žemesnė kaip A+. „Gyvenamieji namai jau privalo lygiuotis į A klasę. Tuo metu sodo namams ši atitiktis nebūtina – viskas priklauso nuo užsakovo noro. Apskritai Lietuvoje šie reikalavimai išpūsti. Lenkijoje žingsniuojama dar tik link B klasės“, – sakė architektas V.Trinskis.

 

Leidimo reikės, jei vieta – išskirtinė

Pasirūpinti sodo namo statybos leidimu privaloma tik išskirtiniais atvejais. Vienas jų – kai I grupės nesudėtingą statinį planuojama statyti kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ar Kuršių nerijoje. Kitas – kai norima statyti upės, kuri įrašyta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių sąrašą, ruože. Leidimo prireiks, jei statybai vieta pasirinkta Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje. Juo reikės pasirūpinti ir magistralinio dujotiekio vietovėje, jei teritorija yra 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies. Kitais atvejais sodo namo statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, o statinio projektas rengiamas statytojo pageidavimu.

Skaitykite daugiau: http://verslas.lrytas.lt/rinkos-pulsas/2017/06/22/news/statantiems-gyvenamuosius-namus-soduose-gundancios-isimtys-1746966/?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy